- kūbkas
- ×kū̃bkas sm. (2) žr. kūbka: Aukso kū̃bkas Sn. Paduok geriamą kūbkùtį Al. Atnešk kūbkẽlį šalto vandens Drsk. Ėjo mergos takeliu, gėrė vyną kūbkeliù (d.) Lz. Pieno kūbkùtį impila Arm. Rytą išeinant ėmė keliavedys ir pavogė nuo jo šitą kūbką BsPII222. Tas kubkas yr naujas testamentas mano kraujuose PK216. Liobiate nes iš viršaus kūbką ir bliūdą, bet viduj pilni este plėšimo ir nemiernumo Ch1Mt23,25. ║ Žinau, nesuvalgė ruginelės duonelės, žinau, nesugėrė to vynelio kūbkelio TDrIV87(Prng). Tave užgers aukso vynos kūbkeliu JV12. Išgėriau visą kūbkelį vandens Vrn.
Dictionary of the Lithuanian Language.